Kategorija: Koučingas. Daugiau įrašų šioje kategorijoje: čia

Verslo koučingas, vadovų koučingas, gyvenimo koučingas, terapinis koučingas, ADHD koučingas ir t.t. – greičiausiai tai besiklausant gali kilti klausimas, o kiek koučingo krypčių yra iš viso?
 
Koučingo ir koučingo specialistų profesijos įvairovę labai lengvai galima pastebėti tik pradėjus domėtis rinkoje siūlomomis koučingo paslaugomis ir jeigu iš pirmo žvilgsnio apie koučingą girdėti yra tekę nedaug, tai vėliau susidūrus su informacijos kiekiu viskas gali atrodyti pakankamai painu ir vesti prie analizės paralyžiaus (angl. analysis paralysis).
 
Tad šis įrašas skirtas supažindinti su koučingo srities įvairove ir padėti pasirinkti tinkamą koučingo kryptį, kurioje tiek patys specialistai nori ir gali specializuotis ar matyti save kaip tos krypties atstovą, tiek patiems klientams, besirenkantiems savo koučingo specialistą.

Koučingo formavimasis

Norint išsirinkti tinkamą koučingo kryptį, visų pirma svarbu susipažinti su pačia koučingo raida.
 
Koučingas yra sparčiai auganti profesija, kuri greitai išpopuliarėjo per paskutinius 3-4 dešimtmečius, o jo formavimuisi įtakos turėjo įvairios disciplinos. Kaip matyti žemiau pateiktame paveiksle (Dromantaitė, 2014), koučingo raidą ypač stipriai veikė socialinės krypties mokslai.

1 pav. Įvairios mokslo sritys, turėjusios įtakos susiformuoti koučingui (parengta Dromantaitė, remiantis Brock, 2012A. Cit. iš Dromantaitė, 2014)

Gyvenimo koučingas (angl. Life Coaching) yra labiau sumodeliuota, sukonstruota  koučingo kryptis, tapusi populiari apie 2000 m. JAV, kai Holivudo ir TV scenarijų rašytojai pradėjo naudoti savo motyvacines kalbas įvairiuose realybės šou. Dauguma tokių koučų pastebėjo, kaip gali gauti publikos pripažinimą ir tai suvokdami, ėmė naudotis medija priemonėmis ir pasivadino “gyvenimo koučingo specialistais” (pvz., kaip Tony Robbins ir kt.).
 
Tomas Leonard’as šį procesą užregistravo 1990 m. kaip pirmąją formalią, oficialią koučingo programą ir išpopuliarino ją kaip pagalbą žmonėms tobulėti ir gerinti gyvenimo kokybę koncentruojantis į patį asmenį (Dueease, 2009). Tokiu būdu gyvenimo koučingas tapo pagrindu koučingo kitoms programoms vystytis ir apskritai, koučingui plėtotis.
 
Verslo srityje koučingas pradėtas taikyti nuo XX a. 8 – 9 dešmt., kai vadovai tapo atsakingi už komandų veiklas ir darbuotojų pasitenkinimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, ir personalo valdymo specialistai ėmėsi šio vaidmens organziacijose. Tuo metu nebuvo profesionalaus koučingo, o vadybos konsultantai daugiausia rėmėsi Edgar’o Schein’o “procesinio konsultavimo” metodika fasilituojant darbuotojų ir komandų veiklą.
 
Talentingi darbuotojai dirbo su mentoriais siekdami valdyti savo karjerą tuo metu, o turintis asmeninių ir profesinių sunkumų kreipėsi į darbuotojų konsultantus. Koučingas tuo metu buvo prieinamas tik aukčiausio lygio vadovams. Vėliau, pasirodžius J. Whitmorr’o, D. Cluterbuck’o veikalams ir vėliau pradėjus plėtoti koučingo galimybes organizacijoms ir kitiems darbuotojams, ne tik vadovams, jis tapo visuotinai pripažintu metodu ir sėkmingai taikomas iki dabar (daugiau apie tai Dromantaitė, 2021).
 
Remiantis įvairiais organizacijų procesais ir besikuriant įvairioms koučingo mokykloms, 1995 m. buvo įsteigta ICF, Tarptautinė Koučingo federacija, kuri siekė apibrėžti koučingo veiklą.

Koučingas dabar

Šiandien Tarptautinė koučingo federacija (ICF) koučingą apibūdina kaip kūrybingą procesą, provokuojantį mąstymą ir skatinantį klientus išnaudoti savo asmeninį ir profesinį potencialą.
 
Koučingas yra unikalus procesas, kuris labai skiriasi nuo psichoterapijos, konsultavimo, mentorystės ir kitų mokymų. Žmonės, kurie pritaiko koučingo žinias, sugeba į iššūkius ir galimybes pažiūrėti iš visai kitokios perspektyvos. Jie tobulina savo ir klientų mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimus, gerina tarpasmeninius santykius bei išsiugdo pasitikėjimą savimi.
 
Kaip galima pastebėti, koučingas pastaraisiais metais stipriai auga ir viena iš galimų koučingo krypčių skirstymų siūloma 2 pav.

2 pav. Koučingo veiklos kryptis (sudaryta remiantis Dromantaitė, Urbonienė, Balažentis, 2016).

Koučingo kryptys

Iš pateikto paveikslo galime matyti, kad yra išskirtos šios 5 pagrindinės koučingo veiklos kryptys:

  1.     Gyvenimo stiliaus ugdymas;
  2.     Veiklos ugdymą;
  3.     Vadovų ugdymas;
  4.     Organizacijų ugdymas;
  5.     Asmens asmeninio augimo ugdymas.

Tai nėra vienintelis koučingo krypčių skirstymas, o tik vienas iš daugelio. Pavyzdžiui,  K. Tulpa ir A. Szabo (2002), Koučingo Asociacijos D. Britanijoje įkūrėjai, siūlo skirstyti koučingą į:

  • Gyvenimo, skirtą individualiems klientams spręsti asmeninius klausimus; šios krypties koučingo specialistai turi įvairų išsilavinimą;
  • Vadovų – skirtą vidurinės grandies ir aukščiausio lygmens vadovams ir čia reikalingas ekspertinis požiūris, vadybos įrankiai ir taikomas mišrus metodas – nedirektyvus koučingas bei 1:1 edukacijai;
  • Verslo – kai kurios konsultavimo kompanijos ir konsultantai persiorientavo į verslo koučingą ir siekė padėti norintiems kurti verslą ir jį išlaikyti; tai labiau direktyvi sritis;
  • Koučingo psichologai ir konsultantai – tai į kognityvinį-biheivoristinį stilių orientuoti koučingo specialistai, kurie konsultuoja nesunkiais psichinės sveikatos klausimais; šie praktikai turi universitetinį psichologinį dažniausiai KET, bet gali būti ir kitos kryptis) ar psichoterapijos išsilavinimą ir reguliarias supervizijas;
  • Sporto – nišinė kryptis dėl savo kvalifikacinių reikalavimų ir sistemiškumo; dauguma sporto žvaigždžių pradėjo vadovų koučingo verslą;
  • Specialistų – tai yra specialių veiklų, tokių, kaip pardavimai, marketingo, rinkodaros, komunikacijos ir kt., kuriose koučingas yra labiau direktyvus, konkretus ir kai kurios konsultacijos tiesiog gali būti suteikiamos telefonu.

Koučingo įvairovė

Taip pat yra dar vienas koučingo krypčių skirstymas, kurį siūlo J. Passmore (2009), išskirdamas:

  • organizacinį koučingą;
  • vadovų koučingą;
  • komandų koučingą;
  • veiksmingumo (angl. performance) koučingą;
  • dvasinį koučingą;
  • įgūdžių koučingą įvairiose disciplinose;
  • transformacinį koučingą;
  • gyvenimo koučingą.
Anot J. Passmore (2010), pačiose kryptyse atitinkamai gali būti taikomos ir skirtingos koučingo prieigos, tokios, kaip:

  • biheivioristinis koučingas;
  • į sprendimą orientuotas koučingas;
  • kognityvinis-biheivioristinis koučingas;
  • neurolingvistinio progragramavimo (NLP) koučingas;
  • transpersonalinis koučingas;
  • dėkingumo (angl. appreciative) koučingas;
  • integralus koučingas.
Taigi apibendrindami šiuos skirstymus galime pastebėti, kad yra dažniau pasitaikančių ir atsikartojančių koučingo krypčių suskirstymo, tokio, kaip gyvenimo, vadovų, organizacijų, verslo ir įgūdžių koučingas ir yra rečiau pasitaikančių, tokių, kaip dvasinis, transformacijos, į tikslą orientuotas ir kt. krypčių koučingas.
 
Ir tokiu atveju galime sakyti, kad tokia koučingo krypčių įvairovė ir darbas jų pagrindu tik atveria galimybes tiek patiems klientams kuo įvairiau nagrinėti savo rūpimus klausimus peržvelgiant juos per skirtingas perspektyvas, tiek patiems koučingo specialistams pagal savo pradinį ar dabar turimą profesinį išsilavinimą ir veiklos pobūdį pritaikyti įvairius koučingo įrankius bei žinias savo veikloje ieškant drauge su klientais tinkamų sprendimų.

Kaip klientui pasirinkti tinkamą koučingo kryptį?

Atsižvelgiant į aukščiau esančią informaciją ir koučingo krypčių klasifikacią, ICF siūlo kelis žingsnius, kurie, tikime, padės pasirenkant tinkamą koučingo kryptį savo asmeniniams klausimams spręsti. Taigi:
 
1. Apgalvokite savo tikslus ir uždavinius. Apibendrinkite, ką norite pasiekti bendradarbiaudami su koučingo specialistu. Aiškiai suprasdami, kokius rezultatus norite pasiekti, galite tiksliau pasirinkti koučingo specialistą, kuris turės tos srities žinių, bus geriau pasiruošęs padėti jums susikurti reikiamą strategiją, kaip tuos rezultatus pasiekti ir profesionaliai padės eiti jūsų pasirinktu keliu.
 
2. Apklauskite bent tris koučingo specialistus. Kiekvieno koučingo specialisto pasiteiraukite apie jo konsultavimo įgūdžius ir turimą tam kvalifikaciją, baigtą koučingo mokyklą ar taikomus metodus. Taip turėsite galimybę išgirsti apie koučingo specialisto specializaciją, paprašyti jo bent poros klientų rekomendacijų. Santykiai užima itin svarbią vietą koučingo procese, todėl ieškokite tokio koučingo specialisto, su kuriuo lengvai užsimegztų asmeninis ryšys.
 
3. Įsitikinkite koučingo specialisto profesine patirtimi ir jo patikimumu profesinėje veiklos srityje. Išsamiai pasidomėkite kiekvieno koučingo specialisto išsilavinimu, profesinėmis narystėmis ir sertifikatais. Tai leis aiškiau suprasti, kaip pats specialistas siekia savo tikslų, dirba savo gyvenime jų siekiant ir kaip jo turima patirtis gali jums padėti jūsų sprendimų procese.
 
Linkime sėkmės ir gerų sprendimų!

Literatūra

  1. Alčauskas, D. (2021). Kas yra koučingas? Interneto prieiga: https://alcauskas.lt/2021/11/18/kas-yra-koucingas
  2. Dromantaitė, A. (2014).  Naujas požiūris į vadovavimą: koučingo taikymo praktika Lietuvos organizacijose. Mokslo studija. // Raišienė, A., Vanagas, R., Žuromskaitė, B., Stasiukynas, A., Dromantaitė, A., Girčys, A. P., Tamošiūnaitė, R., Bileišis, M. (2014). Veiksmingos vadybos gairės: teorinės įžvalgos ir Lietuvos organizacijų atvejai. P. 239 – 290. Cituota iš: 9789955196181.pdf (mruni.eu).
  3. Dromantaitė, A. (2021). Istorinė koučingo perspektyva: jo ištakos ir kryptis. Interneto prieiga: Istorinė koučingo perspektyva: jo ištakos ir kryptys (sprendimu.link)
  4. Dromantaitė, A., Urbonienė, Ž., Balažentis, A. (2016). The demand for executive coaching in Lithuanian innovative and non-innovative companies. // Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. VOL. 38. Issue 1. p. 7-17.
  5. Dueease, B. (2009). The History of Life Coaching. Interneto prieiga: The history of life coaching (findyourcoach.com)
  6. International Coaching Federation (2022) Global Consumer Awareness Study. Paimta iš: https://coachingfederation.org/research/consumer-awareness-study
  7. International Coaching Federation (2022) Kaip išsirinkti koučingo specialistą? Paimta iš: http://icf.lt/icf-nariai/kaip-issirinkti
  8. Passmore, J. (2009). Diversity in coaching: Working with gender, culture, race and age. Kogan Page. p. 49.
  9. Passmore, J., Association for Coaching(2010). Excellence in coaching: The industry guide. Kogan Page Limited.
  10. Passmore, J., Dromantaite, A. (2020). Coaching in Baltic states (Lithuania, Latvia and Estonia): an European survey. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 41(4), 561–575. https://doi.org/10.15544/mts.2019.46
  11. Tulpa, K., Szabo, K. (2002). Association of Coaching, AC (UK). Cituota iš: Renton, J. Coaching and mentoring: what they are and how to make the most of them. Interneto prieiga: Coaching and Mentoring: What they are and how to make the most of them – Jane Renton – Google Books.
 

Apie autorius

Domantas Alčauskas

Domantas Alčauskas

Daugiau kaip 5+ metų tyrinėjantis tikslų ir psichologinės gerovės ryšį koučingo specialistas, psichologijos studentas, ICF bendruomenės narys.

Aiste Dromantaitė

dr. Aistė Dromantaitė, ACC

Daugiau kaip 20+ metų dėstymo, verslo mokymų ir konsultacijų srityje dirbanti akredituota ugdomojo konsultavimo (koučingo) specialistė, psichoterapijos praktikė, sertifikuota MN praktikė, mentorė, įvairių koučingo programų ir mokslo bei populiariųjų straipsnių autorė, vadybos knygų autorė bei bendraautorė.