Grįžtamojo ryšio formavimas, modelis ir teikimas

Komplimentai – malonu, kritika – nesmagu, tačiau nei vienas, nei kitas neaugina kito žmogaus kompetencijų. Todėl dažniausiai kalbame apie grįžtamojo ryšio modelį, kuris jo besiklausančiam neatimtų motyvacijos atlikti darbus ir toliau, o tuo pačiu suteiktų argumentuotą informaciją apie darbo procesus ir leistų tobulėjant juos atlikti dar geriau.

Grįžtamasis ryšys (GR) yra svarbus išsakant jį kitam ir priimant jį pačiam. Prisiminkite, kaip džiaugėtės ar liūdėjote sužinoję egzamino rezultatą! 

Grįžtamojo ryšio (GR) davimas ar atspindėjimas ir pasakymas „štai, kaip matau tave!“ yra itin svarbus koučingo procese. Tad labai svarbu yra tai, KAIP grįžtamasis ryšys yra išsakomas ir KAIP jis yra priimamas. 

Visiems svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, kad būtų galima judėti į priekį. Grįžtamasis ryšys svarbus ir dirbant organizacijose ar būnant santykiuose, nes esame tam tikros sistemos dalis ir grįžtamasis ryšys leidžia sužinoti, ar mūsų rezultatai, tam tikri veiksmai yra priimami, ar reikia ką tobulinti ir pan. Negavę grįžtamojo ryšio, liekame nežinioje – nežinome, ką galvoja kolegos, vadovai, šeimos nariai, ko iš mūsų tikimasi. Visa tai gali sukelti konfliktines situacijas. Tad tik patvirtina, kaip svarbu yra grįžtamojo ryšio gavimas ir teikimas.

TEIKIANT GR ir norint daryti poveikį, svarbios šios sąlygos: 

  • TIKSLUMAS: teikiant grįžtamąjį ryšį svarbu paaiškinti kitam, kas neteisingai daroma, ką reikia pagerinti ir pan. Jei vengiame tiesos, pasakome netiksliai, neaiškiai, grįžtamąjį ryšį suprasti yra sunku. Svarbu aptarti situaciją, pakalbėti apie keliamas emocijas, tai, ką galima pakeisti. Tikslumas svarbus, nes jis leidžia mokytis ir augti. 
  • STRUKTŪRA: kaip ir kiekvieno naudingo grįžtamojo ryšio atveju, jis padeda parodyti, kaip spręsti problemą, pateikiami variantai, sprendimai. Kitu atveju, gaunantis GR žmogus jaus frustraciją, praras motyvaciją, jausis demoralizuotas. Tad teikiant GR, reikia pateikti pasiūlymus problemai spręsti
  • JAUTRUMAS: teikiant GR, svarbu rodyti empatija ir jausti, kaip ką sakote. Be empatijos, GR gali virsti kritika, žeminanti kitą, o tai turi neigiamą poveikį, nepadeda imtis veiksmų ir priemonių situacijai gerinti, žmogus jaučia apmaudą ir kartėlį, užima gynybinę poziciją ir laikosi nuošaliai. 
  • ATSAKOMYBĖ: teikiant GR, labai svarbu kalbėti „AŠ“ vardu. Tai leidžia nesislėpti ir prisiimti atsakomybę už grįžtamąjį ryšį, kurį teikiate, prisiimti autorystę ir kartu kurti dialogą, ne kritiką. 

Grįžtamasis ryšys gali būti teigiamas arba neigiamas, tačiau svarbiausia, kad jis padėtų augti, tobulėti, judėti į priekį (angl. „feed forward“, Lauren Davison, Jane Dascal). Toks grįžtamasis ryšys dar yra vadinamas konstruktyviąja kritika ar palaikančiuoju grįžtamuoju ryšiu. 

Taip pat GR yra pastebėjimas. Akcentuokite tik tai, kas svarbu ir kas paskatins veikti tinkamai tolesniuose pokalbiuose. 

Svarbu saugi aplinka – teikiant GR, svarbu sukuri palankią jam aplinką ir ryšį su kitu žmogumi, kuriam teikiamas GR. 

Teikdami GR, remkitės elgesiu, o ne vertinimais ar savo išvadomis, įgarsinkite tai, ką pastebėjote darant konkrečiais veiksmais (pvz., mačiau, kai kalbėjai, sugniaužei rankas). 

Taip pat leiskite klausytojui pačiam išsakyti išvadas remiantis pateiktais įrodymais. 

Gerbkite kito asmens požiūrį, net jei su tuo nesutinkate. 

Nepamirškite, kad grįžtamasis ryšys teikiamas apie elgesį, ne apie asmenį.

GR TEIKIMO ETAPAI 

Palaikantis grįžtamasis ryšys teikiamas remiantis šiais žingsniais: 

1. ĮVARDINTI tai, ką pastebėjau situacijoje, pavyzdžiui: Užduodant klausimus, uždavei du-tris iš eilės einančius klausimus… 

  • ARBA: pokalbio metu klientas buvo lėtesnis ir, rodos, pokalbyje nepalikai/buvo nepalikta vietos pauzei… 
  • ARBA: man labai patiko, kaip puikiai atspindėjai kliento kūno kalbą. 
  • ARBA: pokalbio metu buvo vieta, kur klientas turėjo progos pagalvoti, susimąstyti ir tai buvo labai patogi tyla…

2. PASAKYTI tai, ką pajutau/pagalvojau/kokį efektą man tai sukėlė, pavyzdžiui: išgirdus kelis klausimus iš eilės, liko neaišku/pasimečiau, į kurį tada atsakyti pirmiau… 

  • ARBA: pagalvojau, kaip būtų gerai čia būtų buvę nebeužduoti jokio klausimo, o tiesiog pabūti su tuo, ką prieš tai klientas atsakė… 
  • ARBA: man būtų buvę gera būti tokiame kontakte su kouču, kuris taip mane pastebi, priima… 
  • ARBA: nu buvo žiauriai faina 😊 buvo gera… 

3. PASAKYTI tai, ką rekomenduočiau keisti arba išsaugoti elgesyje/veikloje, ką siūlyčiau daryti daugiau ar kaip tik, mažiau, pavyzdžiui: žinai, rekomenduočiau pamėginti pasipraktikuoti tik su vienu klausimu ir išlaukti… 

  • ARBA: manau, kad pabūti daugiau tyloje, ne nerimauti dėl neužduoto klausimo padėtų šioj situacijoj labiau nei daug klausimų… 
  • ARBA: manau, kad geriausia, ką gali daryti, tai tik išlaikyti kuo daugiau tokių momentų, kur kūnu atspindi kitą, kai tavo kūnas „gyvas“… 
  • ARBA: galvoju, kad ir toliau pasaugok tas tylos akimirkas, nes nu labai gerai čia jos buvo… 

Ir 4 ŽINGSNIS – paklausti prieš sakant visus kitus žingsnius – jei turėtum kitą tokią panašią sesiją, ką pats/pati darytum kitaip? Žmogus yra nuolat besimokantis ir gana sau kritiškas, tad visada turės tam tikrų pastebėjimų sau, kurie gali sutapti ir su jūsiškiais. Todėl teliks tik pritarti ir nebeužversti kito savo pastebėjimais. 

GR procese labai svarbus ir gavėjas. Gaunant GR reikia būti tam nusiteikus ir pasiruošus, o teikiančiajam suprasti, kad kitą jis gali ir įskaudinti ar sukelti agresiją, gali būti per skubotas ar per sunkus priimti tą akimirką, sukelti gynybinę reakciją ir pan. Tad kaip rašyta aukščiau, svarbu susitarti dėl šių žaidimo taisyklių iš anksto, aptarti, koks grįžtamasis ryšys kitam būtų patogus ir kaip galime jį teikti, kad jis augintų, o ne demotyvuotų (Daskal, L., 2014).

PRIIMTI GR kaip dovaną: 

  • Pirmiausia, suprasti, kad jis teikiamas su gera intencija. 
  • Suprasti, kad gali jį pasiimti kaip supakuotą dovaną, tačiau išpakuoti ir apžiūrėti jos vidų gali ir vėliau. 
  • Suprasti, kad tai bus kažkas, ko Tu nori ir tai, ko nenori. Ir Tu gali nuspręsti pasilaikyti tai ar išmesti. 
  • Kai gaunamas GR – tiesiog išklausyti, kas akcentuojama, bet neužsikabinti už žodžių, frazių, tono, nežaisti „ping-pong‘o“ ir nepermesti atgal. Tiesiog pasiklausyti ir „pasimatuoti“ – tai Tavo ar ne. 
  • Nesiteisinti!!! 
  • Pasakyti “ačiū!” ir tada nuspręsti, ką su visu tuo darysi toliau – ką pasiimsi sau savo tobulėjimui, o ką „išmesi“. 

 

Grįžtamasis ryšys yra ne tik žodžiai, bet ir kūnas. Tad svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir KAIP sakoma – kūnu, tonu, veido mimika, kokius žodžius parenkame tam, su kokia intencija išsakome. 

Gėlė negali augti šešėlyje, tad neužgoškime savo komentarais, būkime jautrūs ir pakantūs vienas kito augime. 

Paruošė dr. Aistė Dromantaitė, ACC